Pasaulio ir savęs pažinimas yra vienas iš įdomiausių, bet ir sudėtingiausių uždavinių kiekvienam žmogui. Šiai kelionei nėra pabaigos, nes kasdien gali sužinoti dar ir dar kažką naujo, tačiau kelio pradžia, dažniausiai, sutampa daugeliui – tai ikimokyklinės ugdymo įstaigos, kur ir žengiami pirmieji pažinimo žingsniai.

Privatus darželis Vilniuje pasitelkia vizualių mąstymo žemėlapių metodą, kuris padeda šioje kelionėje nepaklysti ir lydi mažuosius nuo pat pirmųjų metų.

Kas yra mąstymo žemėlapis?

Tai vizualus įrankis, padedantis struktūruoti mintis, analizuoti informaciją ir geriau suprasti bei įsiminti nagrinėjamą temą. Darželyje mąstymo žemėlapių naudojimas padeda mažiems vaikams lavinti kalbą, loginį mąstymą ir gebėjimą susieti idėjas. Vizualūs žemėlapiai leidžia vaikams lengviau suprasti ryšius tarp objektų, įvykių ar jausmų, nes abstrakčias sąvokas jie gali matyti aiškiai, struktūruotai ir jiems suprantamu būdu.

Mąstymo žemėlapiai naudojami apibendrinant mokymosi medžiagą, analizuojant problemas ar kuriant naujas idėjas. Jie skatina loginį mąstymą, kūrybiškumą ir padeda vaikams geriau susivokti informacijos gausoje. Piešdami ar klijuodami žemėlapių elementus, vaikai aktyviai dalyvauja pažinimo procese – jie klasifikuoja, lygina, apibendrina ar net sprendžia problemas. Be to, žemėlapiai skatina vaikų saviraišką ir bendradarbiavimą: kurdami juos grupėje, vaikai mokosi išklausyti, reikšti nuomonę ir kartu kurti prasmingą turinį.

Kokius žemėlapius naudoja privatus darželis Vilniuje?

Vitlio darželyje mąstymo žemėlapiai yra integrali ugdymo proceso dalis ir tam pasitelkiamos įvairios mąstymo žemėlapių rūšys. Apskritimo žemėlapiai yra skirti vaikų žinioms apie tam tikrą objektą ar reiškinį išsiaiškinti ir plėsti.​ Burbulo žemėlapiai naudojami daiktų, žmonių ar reiškinių apibūdinimui, o dvigubo burbulo žemėlapiai – padeda lyginti du objektus ar reiškinius, išryškinant jų panašumus ir skirtumus. Medžio žemėlapis – tai informacijos grupavimo ir klasifikavimo žemėlapis, padedantis vaikams suprasti hierarchijas ir ryšius tarp skirtingų kategorijų.​ O sekos žemėlapis – tai veiksmų ir įvykių eiliškumo atvaizdavimo žemėlapis, kuris padeda lavinti vaikų suvokimą apie procesus ir jų nuoseklumą.

Kokie vaikų gebėjimai ugdomi, naudojant mąstymo žemėlapius?

Pirmiausia, lavinami kalbiniai gebėjimai. Padedant mąstymo žemėlapiams, vaikai mokosi įvardyti, apibūdinti, pasakoti, formuluoti mintis aiškiai ir daryti tai nuosekliai. Taip pat stiprinamas loginis ir kritinis mąstymas – žemėlapiai padeda vaikams suprasti priežasties ir pasekmės ryšius, lyginti, klasifikuoti, rasti dėsningumus.

Dar viena svarbi mąstymo žemėlapių dalis yra kūrybiškumo gebėjimo ugdymas. Vaikai, dirbdami su žemėlapiai, gali rinktis, kaip vaizduoti mintis – piešiniais, simboliais, spalvomis ar žodžiais. O tada, kada vaikai dirba grupėse – lavinasi ir socialiniai įgūdžiai. Taip jie mokosi tartis, klausytis, bendradarbiauti.

Mąstymo žemėlapių nauda vaikų ugdyme yra nepamainoma, o tam, kad ugdymo rezultatai džiugintų – žemėlapių taikyme yra itin svarbus ir mokytojo vaidmuo. Būtent pedagogas padeda vaikams suprasti, kaip naudotis žemėlapiais, skatina kelti klausimus, mąstyti plačiau, gilintis į temas ir reflektuoti savo mintis. Mokytojas pateikia struktūrą, užduotį, kuria aplinką, kurioje vaikai jaučiasi saugūs mąstyti kūrybiškai, dalytis idėjomis, bandyti ir klysti.

Mokytojai parenka tinkamą žemėlapio tipą pagal vaikų amžių, ugdymo tikslus ir situaciją, adaptuoja veiklas pagal kiekvieno vaiko gebėjimus. Taip vaikų pasiekimai nelieka nepastebėti, o mąstymo žemėlapių nauda atsiskleidžia kiekvieno vaiko asmenybėje.

Į pasaulį per žaidimą. TAPK VITLIU!