Daugiau
Ruduo – adaptacijos metas ne tik vaikams, bet ir jų tėvams. Šeimoms, kurių vaikas pradeda lankyti privatų darželį Vilniuje ar tiesiog pereina į naują grupę, tai dažnai reiškia nemažą kasdienybės pokytį. Kai kuriems darželinukams tai pirmoji pažintis su darželiu, tačiau prie naujo etapo tenka pratintis ir tėvams – mokytis atsiskirti, pasitikėti kitu suaugusiuoju ir priimti tai, kad vaikas dalį dienos kuria savo gyvenimą be jų.

Vitlio darželių psichologė Greta Arlauskaitė pabrėžia, kad darželio adaptacijos metu visiškai normalu nerimauti tiek vaikams, tiek tėvams. Rami tėvų išraiška ir palaikymas, gali tapti svarbia atrama vaikui, tačiau ne mažiau svarbus ir pats tėvų elgesys. Stebėdamas tėvų reakcijas ir elgesį, vaikas sprendžia, ar naujoji aplinka jam yra saugi.
„Adaptacijos laikotarpiu tėvams kyla įvairių minčių ir abejonių – ar vaikas bus saugus, kaip jausis emociškai ir fiziškai, kaip seksis prisitaikyti prie naujos aplinkos. Tačiau jei vaikui kartojame, kad darželyje bus smagu, bet patys tuo netikime, ilgai delsiame atsisveikindami, vis grįžtame pro duris ar atrodome išsigandę ir liūdni, vaikas tai lengvai pajunta ir perima“, – pastebi G. Arlauskaitė.
Anot specialistės, išlikti ramiems atsisveikinant nereiškia nejausti liūdesio ar nerimo. Tai reiškia gebėti vaikui perduoti žinutę: „Matau, kad tau sunku, bet tu esi mylimas ir saugus. Aš pasitikiu žmonėmis, kurie šiandien bus šalia tavęs.“
„Būtent tėvų pasitikėjimas padeda vaikui palaipsniui priimti mokytojo pagalbą ir plėsti savo saugumo ratą. Dažnai tėvams pasiūlau patiems susipažinti su mokytojomis, kad, pradėję megzti ryšį, jie jaustųsi ramiau“, – sako G. Arlauskaitė.
Vienas dažniausių tėvų nerimo šaltinių – vaiko verkimas atsisveikinant. Vitlio darželių vadovė Violeta Janutienė, kasdien stebinti vaikų adaptaciją privačiame darželyje Vilniuje, pastebi, kad rytinė reakcija ne visada parodo, kaip vaikas jaučiasi visą likusią dieną.
„Svarbiau stebėti, ar vaikas po kurio laiko priima mokytojo paguodą, susidomi žaidimu ar veikla, pradeda pažinti grupės rutiną, po darželio geba atsipalaiduoti ir atkurti ryšį su tėvais. Vaikas gali liūdėti išsiskyrimo akimirką ir kartu turėti saugią, prasmingą dieną darželyje“, – teigia V. Janutienė.
Specialistės pataria susitarti su mokytojais, kada ir kaip tėvai norės gauti informaciją. Vieniems tėvams pakanka trumpos žinutės, kad vaikas nurimo, kitiems svarbu pamatyti vaiko nuotrauką ar vakare išgirsti išsamesnį pasakojimą apie jo dieną.
G. Arlauskaitės teigimu, tėvams kartais atrodo, kad greitai išeiti reiškia palikti vaiką sunkioje emocijoje. Tačiau ilgas atsisveikinimas dažnai sukuria daugiau nežinomybės: vaikas nebesupranta, ar tėvai jau išeina, ar dar pasiliks.
„Labiausiai padeda trumpas ir kasdien pasikartojantis ritualas, kurį galite susikurti dar būdami namuose ar net iš anksto parepetuoti. Tai gali būti apkabinimas, bučinys ar pamojavimas per langą. Dažnai tėveliai pasako ir aiškią frazę apie susitikimą. Pavyzdžiui: „Dabar tu lieki su mokytoja ir grupės draugais, o aš grįšiu po pietų miego.“ Svarbu neišeiti slapta, bet ir nepradėti atsisveikinimo iš naujo kelis kartus ir ilgai nedelsti“, – pastebi Vitlio darželių psichologė.
Specialistės rekomenduoja prisiminti, kad liūdesys yra natūrali reakcija į išsiskyrimą ir pokytį. Tėvų užduotis nėra apsaugoti vaiką nuo visų nemalonių emocijų. Kur kas svarbiau padėti jam patirti, kad emocijos keičiasi, suaugusieji sugrįžta, o naujoje aplinkoje taip pat galima jaustis smagiai ir saugiai.
„Kartais sunkiausia adaptacijos dalis tėvams yra ne pats vaiko liūdesys, o noras jį kuo greičiau nuraminti. Šilti, jautrūs santykiai su tėvais sudaro pagrindą vaiko savarankiškumui. Todėl svarbu leisti vaikui išjausti savo jausmus ir parodyti, kad jį mylime bei suprantame. Tėvams išėjus, su vaiko liūdesiu gali padėti išbūti ir mokytoja – nuraminti, pabūti šalia, nukreipti dėmesį į veiklą ar tiesiog suteikti laiko apsiprasti. Vaikui svarbu patirti, kad net ir būdamas liūdnas jis yra saugus ir juo pasirūpins šalia esantys suaugusieji“, – sako psichologė.

Anot Vitlio darželių vadovės, vienas vaikas į grupę įbėga neatsisukdamas, kitas kelias savaites kasryt sunkiai išsiskiria su mama ar tėčiu. Abiejų šių vaikų adaptacija gali būti visiškai normali.
„Lyginimas dažnai didina tėvų nerimą ir sukuria lūkestį, kad vaikas turėtų prisitaikyti greičiau. Adaptacijos tempas priklauso nuo amžiaus, temperamento, ankstesnių atsiskyrimo patirčių ir ryšio su mokytoju. Neturėtume tikėtis, kad visi vaikai prisitaikys pagal vieną grafiką. Daug svarbiau pastebėti konkretaus vaiko pažangą, net jei ji iš pirmo žvilgsnio atrodo nedidelė“, – įsitikinusi V. Janutienė.
Po pirmųjų atsisveikinimų specialistės rekomenduoja tėvams suplanuoti konkrečią veiklą, o ne likti stebėti telefono. Darbas, pasivaikščiojimas ar pokalbis su artimu žmogumi gali padėti nukreipti dėmesį nuo nerimastingų minčių.
„Adaptacijos metu svarbu nepamiršti ir pačių tėvų savijautos. Pradėjus lankyti darželį, keičiasi vaiko kasdienybė, aplinka, atsiranda nauji žmonės ir nauji iššūkiai, todėl visiškai natūralu, kad tėvams kyla nerimo ir klausimų. Nereikia iš savęs per daug reikalauti, natūralu nerimauti. Šiam naujam etapui padeda pasiruošimas, atviras bendravimas su mokytojomis ir pasitikėjimas tuo, kad vaikas palaipsniui pripras prie naujos aplinkos. O ašaros, nuovargis ar didesnis jautrumas šiuo laikotarpiu nebūtinai reiškia, kad vaikui darželyje nesiseka ar nepatinka – dažnai tai yra natūrali prisitaikymo dalis“, – sako G. Arlauskaitė.